- pavargėti
- pavargė́ti intr. LKKIX206(Dv) kiek sunkiai, vargingai pagyventi, pavargti: Priseis pavargė́t be mėsos Arm. Ažsikorei vargą, tai ir pavargė́k – valgai duoną su druska LKKXIII137(Grv). Kap mes pavargė́sim be jo (be senelio) Grv. \ vargėti; išvargėti; pavargėti; suvargėti
Dictionary of the Lithuanian Language.